Europos šalių radiologinio monitoringo stočių duomenis galima stebėti Europos radioaktyvumo matavimo duomenų mainų platformoje EURDEP, kurioje pateikiama informacija ir iš Lietuvoje įrengtų stočių.
Kas nulemia radiacinį foną ir gyventojų gaunamą apšvitą?
Radiacinį foną nulemia gamtinė jonizuojančioji spinduliuotė ir spinduliuotė nuo dirbtinių šaltinių.
Gamtinę jonizuojančiąją spinduliuotę sudaro kosminė ir gamtinių radionuklidų spinduliuotė.
Kosminė spinduliuotė yra branduolinių dalelių srautas, pasiekiantis Žemę iš kosminės erdvės, taip pat ir iš Saulės. Pirminei spinduliuotei sąveikaujant su atmosferos atomais ir molekulėmis, susidaro daug naujų dalelių – antrinė kosminė spinduliuotė, kurią sudaro elektronai, gama kvantai, neutronai, mezonai. Sąveikos atmosferoje metu susidaro ir radionuklidai. Žemės paviršių pasiekia tik dalis spinduliuotės, kadangi atmosfera ją sugeria. Kosminė spinduliuotė sudaro apie 13 proc. visos gamtinės spinduliuotės. Taip yra jūros lygyje. Kylant aukštyn kosminės spinduliuotės intensyvumas didėja.
Gamtinių radionuklidų spinduliuotę skleidžia žemės uolienose, dirvoje, grunte, statybinėse medžiagose esantys natūralios kilmės radionuklidai, susidarantys skylant uranui, toriui, kaliui, kurių skilimo pusamžis siekia milijardus metų ir kurie uolienose yra dar nuo žemės susidarymo. Yrant uolienoms, išsiveržiant vulkanams ir kitų procesų metu radionuklidai pasklinda aplinkos ore, per milijonus metų nemažai radionuklidų susikaupė jūrose ir vandenynuose.
Apie 70 proc. Lietuvos gyventojų vidutinės metinės apšvitos dozės sudaro apšvita sąlygota gamtinės kilmės šaltinių: radonas patalpose, kosminė spinduliuotė, statybinės medžiagos patalpose, taip pat maiste ir geriamajame vandenyje esantys radionuklidai.
Pasaulio gyventojų metinės gamtinės apšvitos, sąlygotos gamtinės kilmės šaltinių, dozės vidurkis yra 2,4 mSv (milisivertai).
Spinduliuotę nuo dirbtinių šaltinių nulemia radionuklidai, pasklidę aplinkoje dėl branduolinių sprogdinimų, radiologinių ir branduolinių avarijų bei branduolinės energetikos objektų (mokslo tiriamųjų reaktorių ir branduolinių elektrinių) veiklos.
Siekiant apsaugoti aplinką, o kartu ir visus gyventojus, Lietuvoje radionuklidų išmetimai į aplinką iš branduolinės energetikos objektų yra griežtai ribojami. Gyventojų apribotoji metinė efektinė dozė, taikoma projektuojant, eksploatuojant ir nutraukiant branduolinės energetikos objektų eksploatavimą, yra 0,2 mSv.
Bendrai, vidutinė metinė Lietuvos gyventojo gaunama apšvita nuo natūralių ir dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sudaro apie 3,2 mSv (2021 m. Radiacinės saugos centro duomenys), jos procentinis pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje:
Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų mokslinio komiteto atominės spinduliuotės poveikiui tirti (UNSCEAR) 2008 m. duomenimis, vidutinė metinė pasaulio gyventojo gaunama apšvita nuo natūralių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių yra apie 2,4 mSv, bet gali svyruoti priklausomai nuo gyvenamosios vietos geografinės padėties. Likusią dalį, apie 0,6 mSv, sudaro medicininė apšvita ir apie 0,01 mSv apšvitos patiriama nuo kitų dirbtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Procentinis nuo skirtingų natūralios ir dirbtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patiriamos apšvitos pasiskirstymas pateikiamas diagramoje:
Naujus apibendrintus pasaulio gyventojų vidutinės metinės gaunamos apšvitos rezultatus UNSCEAR planuoja paskelbti 2024 m.
(2023-05-22 duomenys)