Radionuklidų išmetimai į aplinką
Siekiant apsaugoti aplinką, o kartu ir visus gyventojus, iš Ignalinos AE į orą ir Drūkšių ežerą išmetamų radionuklidų aktyvumai yra ribojami Lietuvoje galiojančių normų ir reikalavimų. Iš Ignalinos AE į orą bei vandenį ribiniai per metus leidžiami išmesti radionuklidų aktyvumai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė
| Išmetimo būdas | Išmetamų radionuklidų aktyvumų ribos, Bq/metai (2015-2020 m.) | Išmetamų radionuklidų aktyvumų ribos, Bq/metai (nuo 2020 m.) |
|---|---|---|
| Į orą | 2,45·1015 radioaktyviosios inertinės dujos – 2,22·1015 ilgaamžiai radionuklidai – 1,72·1012 H-3 – 2,22·1014 C-14 – 3,41·1012 | 3,81·1013 radioaktyviosios intertinės dujos – 2,78·1013 ilgaamžiai radionuklidai – 2,90·1009 H-3 – 1,01·1013 C-14 – 1,42·1011 |
| Į vandenį | 1,72·1014 | 1,50·1013 |
Siekiant įsitikinti, kad išmetamų radionuklidų aktyvumai iš Ignalinos AE nėra viršijami, atliekama radiologinė stebėsena. Šios stebėsenos metu nustatyta, kad išmetamų radionuklidų aktyvumai ne tik neviršija leistinų ribų, bet sudaro labai mažą jų dalį.
Į atmosferą išmetamų radionuklidų bendras aktyvumas iš Ignalinos AE 2013–2023 metais pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė
| Metai | Aktyvumas, Bq | Procentais nuo ribinių aktyvumų, % |
|---|---|---|
| 2013 | 8,564·109 | 5,83·10-5 |
| 2014 | 6,159·109 | 4,19·10-5 |
| 2015 | 7,231·109 | 2,95·10-4 |
| 2016 | 5,164·109 | 2,11·10-4 |
| 2017 | 2,929·109 | 1,20·10-4 |
| 2018 | 7,734·109 | 3,16·10-4 |
| 2019 | 5,527·109 | 2,26·10-4 |
| 2020 | 1,111·1011 | 2,92·10-1 |
| 2021 | 2,732·1010 | 7,17·10-2 |
| 2022 | 4,21·1010 | 1,1·10-1 |
| 2023 | 6,87·1010 | 1,8·10-1 |
Apšvitą nuo į atmosferą išmetamų radionuklidų nulemia radioaktyvieji aerozoliai, kadangi radioaktyviųjų inertinių dujų ir radioaktyvaus jodo (I-131) į atmosferą jau nebeišmetama. Tai paaiškinama tuo, jog abiejuose reaktoriuose nebevyksta valdoma branduolinė reakcija, dėl kurios susidarydavo trumpaamžių radioaktyviųjų inertinių dujų ir radioaktyvaus jodo (I-131). Suskilus likutiniams radionuklidams, jų nebeliko ir į aplinką jie nebeišmetami.
Į Drūkšių ežerą išmetamų radionuklidų bendras aktyvumas 2013–2023 metais pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė
| Metai | Aktyvumas, Bq | Procentais nuo ribinių aktyvumų, % | |
|---|---|---|---|
| 2013 | 1,92·1010 | 2,17·10-3 | |
| 2014 | 5,96·109 | 6,73·10-4 | |
| 2015 | 8,208·109 | 4,77·10-3 | |
| 2016 | 2,69·1010 | 1,56·10-2 | |
| 2017 | 6,41·1010 | 3,73·10-2 | |
| 2018 | 8,64·1010 | 5,02·10-2 | |
| 2019 | 6,28·1010 | 3,65·10-2 | |
| 2020 | 6,45·1010 | 4,3·10-1 | |
| 2021 | 3,1·1010 | 2,1·10-1 | |
| 2022 | 5·1010 | 3,33·10-1 | |
| 2023 |
| 3,09·10-1 |
Susijusi informacija
Aktyvumo matavimo vienetas Bekerelis
Bekerelis (Bq) yra SI sistemos vienetas, naudojamas radioaktyviųjų medžiagų aktyvumui matuoti. Tam tikras medžiagos aktyvumas rodo, kiek nestabilių branduolių suskyla per vieną sekundę. Skylant nestabiliems branduoliams išspinduliuojama jonizuojančioji spinduliuotė, taip vadinama radiacija.
Vienas bekerelis parodo, kad per vieną sekundę suskilo vienas nestabilus branduolys. Tai reiškia, kad 1Bq = 1s⁻¹. Jeigu vyksta 1000 skilimų per sekundę, medžiagos aktyvumas yra šimtą kartų didesnis lyginant su medžiaga, kurios aktyvumas 10 skilimų per sekundę. Todėl degtukų dėžutės dydžio jonizuojančios spinduliuotės šaltinis, naudojamas defektoskopijoje, gali būti milijonus kartų aktyvesnis už statinę radioaktyviųjų atliekų. Aktyvumo vienetas bekerelis pavadintas mokslininko Henri Becquerel garbei, kuris kartu su Pierre and Marie Curie buvo apdovanoti Nobelio premija už nuopelnus tyrinėjant radioaktyvumą bei radioaktyvias medžiagas.
Iki 1975 metų radioaktyviųjų medžiagų aktyvumui matuoti buvo naudojamas vienetas kiuri (Ci).
1 Ci = 3.7×10¹° Bq
1 Bq = 2.70×10⁻¹¹ Ci
Atnaujinimo data: 2024-06-14