Dažniausiai užduodami klausimai

Branduolinis reaktorius yra suprantamas kaip įrenginys, kuriame vyksta arba gali vykti valdomoji grandininė branduolių dalijimosi reakcija. Branduolinis reaktorius gali būti naudojamas ne tik branduolinėje elektrinėje, bet ir moksliniais tikslais, taip pat izotopų gamybai ar laivuose kaip energijos šaltinis. 

„Blokas“, arba teisingiau „energijos blokas“ suprantamas kaip įrenginių visuma, skirta elektros arba elektros ir šilumos gamybai. Branduolinės elektrinės energijos blokas yra branduolinis reaktorius su priklausiniais, skirtas elektros arba elektros ir šilumos gamybai.
 

Pagal tarptautinę praktiką išskiriami du pagrindiniai atominių elektrinių (AE) paleidimo etapai – bandymai nenaudojant branduolinių medžiagų, ir jas panaudojant. Pastarasis etapas apima branduolinio kuro įdėjimą į reaktorių, bandymus, nesudarant kritinės būsenos, bandymus sudarant kritinę būseną (sukeliant valdomą savapalaikę grandininę branduolių dalijimosi reakciją), mažos galios bandymus, galios didinimo bandymus.

VVER tipo reaktorių (Baltarusijos AE) paleidimo etapai

Pagal Rusijos praktiką, paleidžiant VVER tipo reaktorius išskiriami 4 etapai – baigiamieji darbai prieš paleidimą (įrangos derinimas ir bandymai), fizikinis reaktoriaus paleidimas, energetinis reaktoriaus paleidimas ir bandomasis pramoninis eksploatavimas. Po šių etapų pereinama į pramoninį eksploatavimą.

„Fizikinio“ reaktoriaus paleidimas apima  branduolinio kuro rinklių įkrovimą į reaktorių, kritinės būsenos jame sudarymą ir įvairius įrangos bandymus šioje būsenoje bei eksperimentus, daromus siekiant nustatyti fizikines reaktoriaus charakteristikas. Šiame etape reaktorius paleidžiamas nedidele galia, ir dėl to intensyvus jo aušinimas nėra būtinas.  Šiame etape elektros generatorius dar nepaleidžiamas. Vadovaujantis kitų VVER tipo elektrinių paleidimo praktika, šis etapas gali trukti apie 2 mėnesius.

„Energetinis“ paleidimas suprantamas kaip atominės elektrinės pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas, kai reaktoriaus galia yra didinama iki tokio lygio, kad garo generatoriuose pasigamintų pakankamai garo, būtino pradėti sukti garo turbiną bei elektros generatorių. Šiame etape derinama ir tikrinama įranga, pradedami turbinos bandymai tuščiąja eiga. Šiame etape gali būti pradėta gaminti elektros energija, kuri gali būti patiekiama į elektros tinklus. Šis etapas gali taip pat trukti apie 2 mėnesius, priklausomai kaip sėkmingai vykdoma pripažinimo tinkama eksploatuoti programa. Nors energetinio paleidimo metu gali būti pagaminama „pirmoji elektra“, tačiau jos tiekimas į elektros tinklus dėl įvairių bandymų, įrangos derinimų ar remontų gali būti nestabilus.

Bandomojo pramoninio eksploatavimo metu atominės elektrinės energijos bloko galia palaipsniui yra didinama iki vardinės galios, atliekami kompleksiniai įrangos bandymai, siekiant pademonstruoti galimybę stabiliai veikti vardine galia bei kitais technologiniais režimais.

Užbaigus šiuos etapus pradedamas pramoninis eksploatavimas.

VVER tipo reaktoriai – korpusinio tipo, pagrindinis reaktoriais  komponentas yra reaktoriaus indas, kuriame cirkuliuoja įkaitintas neverdantis vanduo.
 

Gyventojai sako, kad kartais mato baltus dūmus, o tiksliau – vandens garus virš Baltarusijos atominės elektrinės aušinimo bokšto. Šie garai reiškia, kad Baltarusijos AE energijos blokai veikia ir gamina elektros energiją. 

Atkreipiame dėmesį, kad eksploatuojant atominę elektrinę technologinio proceso metu šiltas vanduo yra atvėsinamas ir išgarinamas aušinimo bokštuose, todėl iš jų ir kyla vandens garai. Normalaus eksploatavimo metu virš aušinimo bokšto matomi garai nėra radioaktyvūs, todėl nekelia pavojaus gyventojams bei aplinkai.
 

Giluminis atliekynas, kurį planuojama pastatyti ir įrengti Lietuvoje 2068 m., tai panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo įrenginys. Atliekynas yra branduolinės energetikos objektas ir jo veikla turi būti licencijuota ir atitikti saugos reikalavimus.

Giluminis atliekynas – tai žemės gelmėse kelių šimtų metrų gylyje pastatytas specialus inžinerinis įrenginys, leidžiantis jame sulaikyti radioaktyviose atliekose esančius radionuklidus ir izoliuoti labai radioaktyvias atliekas nuo išorinių poveikių ir taip apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Žmonių ir aplinkos saugą užtikrina (atlieka sulaikymo ir izoliavimo funkcijas) natūralūs gamtiniai barjerai (giliai slūgsančios uolienos) ir keletas vienas kitą papildančių dirbtinių (inžinerinių) barjerų.
 

Nuo projekto vykdymo pradžios, VATESI konsultuoja projektą įgyvendinančią VĮ Ignalinos atominę elektrinę dėl Lietuvoje nustatytų ir šiuolaikinių saugos reikalavimų taikymo atliekynui (pvz., atliekyno projektui ir saugos analizės atlikimui, saugos kriterijų nustatymo ir atliekyno vietos (aikštelės)) parinkimo ir vertinimo.

VATESI, kaip suinteresuotoji šalis, dalyvaus būsimo branduolinės energetikos objekto, giluminio atliekyno, poveikio aplinkai vertinimo procese, kurį organizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Kuomet pagal poveikio aplinkai vertinimo procesą parenkama vieta atliekyno įrengimui, VATESI, gavusi atliekyno statybos vietos (aikštelės) saugos vertinimo ataskaitą, vertins giluminiam atliekynui įrengti numatytos vietos (aikštelės) tinkamumą.

Vėliau, VATESI gavusi atitinkamą paraišką, vertins pateiktus saugą pagrindžiančius dokumentus ir išduoda licenciją statyti ir eksploatuoti branduolinės energetikos objektą – giluminį atliekyną. Statybos ir eksploatavimo metu atlieka šios veiklos saugos priežiūrą.
 

Pagrindiniai reikalavimai, atitinkantys šiuolaikinius tarptautinius saugos standartus yra nustatyti Lietuvos teisės aktuose: pagrindiniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų įstatyme ir VATESI parengtuose branduolinės saugos reikalavimuose BSR 3.2.2 „Radioaktyviųjų atliekų atliekynai“. 

Iš esmės, atliekyno saugą turi užtikrinti tinkamai parinkta natūralių geologinių formacijų savybių ir inžinerinių-technologinių komponentų visuma ir sprendimai, kuriais pademonstruojama, kad visos galinčios kilti rizikos yra suvaldytos. Giluminiame atliekyne svarbiausios radionuklidų sulaikymo priemonės turi būti geologinės formacijos savybės.

Radioaktyviųjų atliekų dėjimas į giluminį atliekyną šiuo metu yra vienintelis tvarus ir saugiausias ilgaamžių atliekų galutinio sutvarkymo būdas, todėl tokį atliekyną planuojama įrengti ir Lietuvoje. Į šį atliekyną turės būti perkeltas Ignalinos AE panaudotas branduolinis kuras ir saugyklose saugomos kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos.
 

Giluminio atliekyno įrengimo etapai yra numatyti 2021 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje 2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje. Giluminio atliekyno vietos parinkimo tyrimo programą numatoma įvykdyti iki 2047 metų. Preliminariai planuojama, kad giluminis atliekynas bus statomas 2058–2067 metais, eksploatuojamas 2068–2074 metais, uždaromas 2075–2079 metais.

Už giluminio atliekyno projekto įgyvendinimą yra atsakinga VĮ Ignalinos atominė elektrinė.
 

Giluminio atliekyno vietos (aikštelės) parinkimo saugos pagrindimas ir vertinimas atliekamas pagal VATESI patvirtintus saugos reikalavimus. 

Giluminio atliekyno vietą (aikštelę) renkanti įmonė VATESI vertinimui turės pateikti parinktos vietos (aikštelės) saugos analizės ataskaitą.

Atliekyno vietos (aikštelės) vertinimo aspektai: 

• aikštelės ir regiono geografinės, topografinės ir geologinės savybės, galinčios turėti įtakos radionuklidų sklaidai bei radionuklidų išmetimų poveikiui gyventojams;
• aikštelės regiono demografiniai duomenys ir socialinė ekonominė aplinka;
• pramoninė ar karinė veikla aplinkoje, antžeminis ar oro transportas ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos atliekyno saugai;
• prognozuojami aplinkos pokyčiai dėl paviršiaus gamtinių procesų ar žmogaus veiklos įtaka išnagrinėtu ilgalaikio poveikio laikotarpiu ir etape po uždarymo;
• veiksniai, sąlygojantys poveikį aplinkai ir žmogui radiacinės saugos požiūriu;
• išorinių gamtinių pavojų įvertinimas (žemės drebėjimas, užtvindymas, gaisras, geotechniniai aikštelės pavojai, ekstremalios oro sąlygos (lietus, kruša, sniegas) ir kita);
• žmogaus veiklos sukeltų pavojų įvertinimas (lėktuvo sudužimo pavojaus įvertinimas, gaisras, pavojingų medžiagų pasklidimas ir kita);
• poveikio gyventojams vertinimas (radioaktyviųjų atliekų, ketinamų dėti į atliekyną, savybės, išmetamų radionuklidų sudėtis ir aktyvumai, radionuklidų sklaidos įvertinimas, radiologinio poveikio gyventojams įvertinimas, neradiologinio poveikio gyventojams įvertinimas);
• kiti aikštelės saugos įvertinimo aspektai (galimybė taikyti reikiamas fizinės saugos priemones ir avarinės parengties priemones).

Atliekyno aikštelė pripažįstama tinkama, jei yra pagrindžiamas jos tinkamumas pagal visus nurodytus aspektus, o nustatyti trūkumai yra neesminiai – tai yra juos galima kompensuoti techninėmis ir (ar) organizacinėmis priemonėmis.

Parinktos vietos (aikštelės) vertinime dalyvauja ir išvadas teikia ir kitos Lietuvos institucijos (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerija bei Lietuvos transporto saugos administracija).

Visuomenės atstovai gali dalyvauti VATESI priimant sprendimus dėl branduolinės energetikos objekto (šiuo atveju, giluminio atliekyno) vietos (aikštelės) saugos vertinimo ataskaitos suderinimo. Taip pat ir autorizuojant branduolinės energetikos objekto veiklą, įvertinus saugą pagrindžiančius dokumentus ir išduodant licenciją statyti ir eksploatuoti giluminį atliekyną.

Paskelbus apie pradedamą nurodytų VATESI sprendimų priėmimo procesą, visuomenė galės susipažinti su teikiamais paraiškos dokumentais VĮ Ignalinos atominės elektrinės interneto svetainėje ar kitu nurodytu būdu ir raštu pateikti savo komentarus, informaciją, analizes arba pasiūlymus dėl šių dokumentų. Gautą informaciją įmonė turi įvertinti ir prireikus patikslinti VATESI teikiamus dokumentus. Kai VATESI paskelbs savo sprendimo projektą, su juo taip pat bus galima susipažinti ir raštu pateikti pasiūlymus VATESI.

Daugiau informacijos apie visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime rasite čia.