TATENA ir Europos Komisijos garantijų sistema
Garantijų sistema – įvairių kontrolės priemonių rinkinys (patikrinimai, nuotolinio stebėjimo ir kontrolės sistemos), kurį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) ir Europos Komisija (EK) naudoja siekdamos įsitikinti, ar valstybė laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų branduolines programas naudoti tik taikiais tikslais.
Garantijų sistema yra paremta šalies deklaruotos informacijos apie šalyje esančias branduolines medžiagas, branduolinius objektus ir veiklą branduolinės energijos panaudojimo srityje teisingumu ir išsamumu. Remdamasi šia informacija TATENA ir EK atlieka patikrinimus, vykdo nuolatinę stebėseną bei vertina nuotoliniu būdu gaunamą informaciją.
Jeigu šalis yra pasirašiusi ne tik Susitarimą su TATENA dėl garantijų taikymo, bet ir jo Papildomą protokolą, TATENA ir EK gauna daugiau ir išsamesnės informacijos iš šalies, o TATENA inspektoriai įgyja platesnes teises tikrinti ne tik tai, kas yra deklaruota, bet ir tai ko šalis nėra deklaravusi.
Patikrinimai
TATENA ir EK inspektoriai atlieka reguliarius ir specialius patikrinimus šalių branduolinės energetikos objektuose ir įrenginiuose, tikrina kitus ūkio subjektus, vykdančius veiklą branduolinės energijos panaudojimo srityje. Taip pat TATENA turi papildomos prieigos teisę. Tai reiškia, kad TATENA inspektoriai gali patekti į bet kurią įmonę ar organizaciją, kuri pagal Papildomą protokolą yra deklaravusi veiklą su branduolinėmis medžiagomis ar tokios veiklos nutraukimą, apie tai pranešę ne mažiau kaip prieš 24 valandas, o atlikdami patikrinimą į bet kurią tikrinamo objekto vietą, kuri nebūtinai buvo nurodyta atliekamo patikrinimo plane – prieš 2 valandas, kad įsitikintų, jog ten nėra nedeklaruotų branduolinių medžiagų ir nevykdoma nedeklaruota veikla. Patikrinimų metu TATENA inspektoriai gali atlikti vizualinį stebėjimą, imti mėginius, naudoti prietaisus radiacijai aptikti ir matuoti, naudoti plombas ir kitas kontrolės ar bandymo atidaryti nustatymo priemones. Taip pat vykdyti fizinės inventorizacijos tikrinimus, atlikti neardomosios analizės matavimus ar imti mėginius vėlesniam ištyrimui. Ruošdamiesi patikrinimui ar po patikrinimo atlikimo, inspektoriai taip pat gali nagrinėti įrašus, susijusius su branduolinės medžiagos kiekiu, kilme ir išdėstymu, nagrinėti su garantijomis susijusius gamybos ir išsiuntimo apskaitos dokumentus, bei nagrinėti ardomosios analizės metodais atliktų tyrimų rezultatus.
Vykdydama nuolatinę garantijų įgyvendinimo šalyse stebėseną, TATENA ir EK pasitelkia ir įvairias nuotolinio stebėjimo ir apsaugos priemones.
Naujos kartos stebėjimo sistemos
Šią sistemą sudaro vaizdo kameros įrengtos branduolinių medžiagų saugojimo vietose, šalia ir pačiuose panaudoto branduolinio kuro aušinimo baseinuose (povandeninės vaizdo kameros), taip pat tranzitiniuose taškuose, kur galimas branduolinių medžiagų judėjimas. Šių sistemų perduodami duomenys yra iš anksto apdorojami naudojant specializuotą programinę įrangą, kuri, pagal tam tikrus parametrus, aptinka medžiagų judėjimą, o inspektoriai vėliau išnagrinėja gautus duomenis ir įvertina, ar jie atitinka įprastas ir praneštas operacijas branduolinės energetikos objekte ar įrenginyje.
Nuotolinis stebėjimas
Nuotoliniu būdu matuoti radiacijos lygį branduolinės energetikos objektuose ir įrenginiuose naudojamos monitoringo sistemos, kurias sudaro neutronų detektoriai neutronų ir gama spinduliuotės lygiui matuoti, taip pat įvairūs jutikliai galintys užfiksuoti temperatūros pokytį, radioaktyviųjų medžiagų nuotėkį ir kitus parametrus. Tokios priemonės yra įrengtos specialiose vietose, skirtose charakterizuoti ir tikrinti branduolines medžiagas, stebėti panaudoto branduolinio kuro transportavimą BEO aikštelėje. Ši nuotolinio stebėjimo įranga fiksuoja bei perduoda užkoduotą informaciją į TATENĄ ir EK būstinę visą parą.
Apsauginės plombos ir anspaudai
Apsauginėmis plombomis ir antspaudais TATENA ir EK inspektoriai antspauduoja konteinerius su šviežiu ir panaudotu branduoliniu kuru ar kitomis branduolinėmis medžiagomis, išlaikymo baseinuose esančius kanalus, kuriuose laikomos panaudoto branduolinio kuro kasetės. Tam naudojamos kelių tipų plombos, tarp jų yra pritaikytų naudoti po vandeniu ar net radiacijos poveikio sąlygomis.
Metalinės vienkartinės plombos naudojamos jau daugiau nei 30 metų. Kiekviena tokia plomba turi unikalius žymenis ir numerį, kuris prieš išduodant plombą inspektoriams yra registruojamas. Po plombavimo kasmet vykstančių patikrinimų metu inspektoriai šias plombas keičia naujomis. Nuimtos plombos yra vežamos į laboratoriją, kur yra įvertinamas jų vientisumas – ar jos nebuvo pažeistos neteisėtai atidarius konteinerį ar jo transportavimo metu, taip pat tikrinamas jų autentiškumas – ar grąžintų plombų spaudai sutampa su užregistruotais išdavimo metu.
Elektroninės plombos. Šie daugkartinio naudojimo elektroniniai užraktai suteikia galimybę tarptautiniams inspektoriams nuotoliniu būdu gauti informaciją apie laikiną plombos nuėmimo ir uždėjimo datą, konkretų laiką ir trukmę, kuri yra išsaugoma šifruotoje vidinėje atmintyje. Nuimti ir vėl uždėti šias plombas gali branduolinių įrenginių operatoriai specifiniams veiksmams atlikti, taip pat priežiūrą šalies viduje vykdančios institucijos patikrinimų metu. Elektroninių plombų atmintyje išsaugotą informaciją apie atliktus veiksmus TATENA ir EK inspektoriai gauna nuotoliniu būdu, todėl ją palyginti su šalies deklaruota informacija apie veiklą gali nevykdami į vietą.
Įdomus faktas. Vienas elektroninių plombų pavyzdžių yra konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru plombavimas naudojant ultragarsinių ir optinių plombų sistemą. Toks plombavimo būdas pirmą kartą pasaulyje lauko sąlygomis buvo išbandytas Lietuvoje 2014 m. šalia Ignalinos atominės elektrinės esančioje Panaudoto branduolinio kuro saugykloje (PBKS-1, žiūr. nuotrauką straipsnio pradžioje). Ši technologija paremta tuo, kad vienas iš konteinerio dangčio tvirtinimo varžtų yra pakeičiamas ultragarsiniu sandarinimo varžtu. Optinio pluošto kabelio pagalba šis varžtas sujungiamas su elektroninėmis plombomis, įtaisytomis konteinerio viršuje. Tas pats optinis pluošto kabelis nuvedamas konteinerio kraštu žemyn ir prijungiamas prie įrenginio, kuriame yra įmontuota speciali programinė įranga. Bandant taip užplombuotą konteinerį atidaryti, būtų pažeidžiamas optinio pluošto kabelio vientisumas. Informacija apie dingusį signalą iš karto pasiektų TATENA būstinę. Įdiegta sistema palengvino TATENA ir EK inspektorių darbą ir leido sutrumpinti jų atliekamų patikrinimų laiką, nes nebereikia lipti ant konteinerių viršaus – stebėsena vykdoma nuotoliniu būdu, visą reikalingą informaciją jie gauna peržiūrėję programinės įrangos įrašus.
Viena naujausių TATENA antspaudavimo technologijų yra lazerinė kartografijos sistema, naudojama konteinerių hermetiškumo patikrai. Ši technologija paremta paviršiaus lazerinės kartografijos principu – branduolinėmis medžiagomis užpildyto konteinerio uždarymo dangčio suvirinimo metu specialus skaitytuvas sugeneruoja aukštos raiškos suvirinimo siūlės žemėlapį. Patikrinimų metu šie konteineriai yra iš naujo nuskenuojami ir palyginami su suvirinimo metu sugeneruotomis siūlių žymėmis.
VATESI veikla TATENA ir EK garantijų taikymo srityje
VATESI yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta atsakinga institucija už trišalio susitarimo tarp šalių narių, Europos atominės energijos bendrijos (Euratom) ir TATENA dėl garantijų taikymo ir jo Papildomojo protokolo įgyvendinimą Lietuvoje. VATESI teikia informaciją EK ir TATENA apie Lietuvoje esančias branduolines medžiagas, su branduolinio kuro ciklu susijusią mokslinių tyrimų ir taikomąją veiklą (įskaitant ir veiklą, kai nenaudojamos branduolinės medžiagos), teikia ketvirtines ataskaitas apie kontroliuojamų branduolinės paskirties įrenginių ir technologijų eksportą iš Lietuvos. Taip pat VATESI specialistai atlieka branduolinių medžiagų fizinės inventorizacijos patikrinimus, dalyvauja TATENA ir EK inspektorių atliekamuose Lietuvos branduolinės energetikos objektų ir kitų ūkio subjektų patikrinimuose.
Atnaujinimo data: 2024-01-16
Taip pat skaitykite:
Ar Ignalinos atominė elektrinė išmontuojama saugiai?
Branduolinės saugos reguliavimo patirtis – ką sako istorija?