Sėkmingai pristatyta Lietuvos pažanga įgyvendinant Branduolinės saugos konvencijos nuostatas
2026 m. balandžio 13–24 dienomis Vienoje vykusiame dešimtajame Branduolinės saugos konvencijos apžvalginiame susitikime Lietuvos delegacija pristatė ataskaitą apie sėkmingai įvykdytus įsipareigojimus užtikrinant ir gerinant branduolinę saugą Lietuvoje per ataskaitinį trejų metų laikotarpį.
Lietuva pirmą kartą prisistatė kaip šalis, kurioje pagal Branduolinės saugos konvencijos nuostatas nėra veikiančių branduolinių įrenginių. Pagal Konvenciją branduolinis įrenginys (atominė elektrinė) nustoja tokiu būti, kai iš jo visam laikui yra išvežtas visas branduolinis kuras, jis yra saugiai saugomas tam skirtoje saugykloje ir branduolinę saugą reguliuojanti institucija yra suderinusi eksploatavimo nutraukimo planą. 2022 m. balandį paskutinis konteineris su panaudotu branduoliniu kuru buvo išvežtas iš Ignalinos AE energijos blokų ir saugiai patalpintas tam skirtoje saugykloje. Atsižvelgus į tai, Lietuvos ataskaitoje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į avarinės parengties užtikrinimą, įskaitant pasirengimą galimai avarijai Baltarusijos AE.
Lietuva pasmerkė Rusijos Federacijos karinę agresiją, kuri kelia grėsmę Ukrainos branduolinių įrenginių saugai ir saugumui, bei pažymėjo, kad civiliniai branduolinės energetikos objektai nėra pritaikyti atlaikyti karo veiksmų nulemtus poveikius ir dėl to jokiomis sąlygomis negali tapti šių veiksmų taikiniais, arba būti šių veiksmų zonoje.
Lietuvos ataskaitai buvo pateikti 53 klausimai. Konvencijos susitariančios šalys domėjosi, kaip Lietuvoje yra sprendžiami klausimai, susiję su avarine parengtimi, radiacine sauga, branduolinės energetikos objektų licencijavimu, senėjimo valdymu, saugos gerinimu, tarptautinėmis saugos peržiūros misijomis bei mažųjų modulinių reaktorių vystymo Lietuvoje perspektyvomis.
Lietuva pristatydama ataskaitą, kaip gerąją praktiką, pažymėjo tvirtą avarinės parengties sistemą, kaip gerosios veiklos sritį – aukštą skaidrumo lygį ir visuomenės įsitraukimą. Kitos šalys kaip gerąją veiklos sritį pažymėjo Lietuvos aktyvią veiklą saugos reglamentavime, vykdant patikrinimus, stiprinant avarinę parengtį ir tarptautiniame bendradarbiavime.
Susitikime dalyvavusios šalys pritarė nuomonei, kad Lietuva tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Branduolinės saugos konvenciją.
Po visų Konvencijos dalyvių ataskaitų pristatymo ir aptarimo visų susitariančiųjų šalių konsensusu priimtoje galutinėje ataskaitoje pabrėžiama, kad šalys susiduria su sunkumais, susijusiais su žmogiškųjų išteklių išlaikymu branduolinėje pramonėje ir jos saugą reguliuojančiose institucijose, įskaitant darbo jėgos senėjimą, žinių perdavimą naujajai kartai bei kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą ir išlaikymą. Stabilus finansavimas yra būtinas reguliavimo nepriklausomumui ir ilgalaikiam planavimui užtikrinti.
Vertinant branduolinių įrenginių saugą, siūloma skirti didesnį dėmesį dažnesniems ir intensyvesniems ekstremaliems oro reiškiniams. Būtina atsižvelgti į šias kintančias sąlygas priimant reguliavimo sprendimus, susijusius tiek su esamais, tiek ir naujais branduoliniais įrenginiais.
Ataskaitoje nurodyta, kad auga susidomėjimas dirbtinio intelekto ir pažangių skaitmeninių technologijų naudojimu vertinant branduolinę saugą. Nors šios technologijos teikia potencialios naudos, jos kelia ir iššūkių, pavyzdžiui, susijusių su duomenų kokybe ir žmogaus bei technologijos sąveika.
Taip pat akcentuojama, kad būtina gerinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir reagavimą į jas, įskaitant koordinavimą su suinteresuotosiomis šalimis bei veiksmingą bendravimą su visuomene. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybiniam poveikiui ir radiologinėms pasekmėms, kurias gali sukelti stichinės nelaimės ar ginkluoti konfliktai.
Pažymėta, kad patikimos tiekimo grandinės yra labai svarbios branduolinei saugai užtikrinti visose branduolinių įrenginių gyvavimo etapuose. Tiekimo sutrikimai ir specializuotų paslaugų bei ekspertizės trūkumas gali turėti įtakos techninei priežiūrai, modernizavimui ir ilgalaikiam eksploatavimui.
Galutinėje ataskaitoje įvardinta, kad viena šalis gali tik iš dalies įgyvendinti įsipareigojimus pagal Branduolinės saugos konvencijos nuostatas, užtikrinti branduolinę saugą, nes dėl vykstančio karinio konflikto prarado Zaporižios AE kontrolę. Taip pat nemažai šalių pažymėjo, kad jos nesutinka su kitos šalies ataskaitoje minima Zaporižios AE.
Kitas Branduolinės saugos konvencijos apžvalginis susitikimas vyks po trejų metų.
Lietuva prie Branduolinės saugos konvencijos prisijungė 1996 m.
Nuotraukoje Lietuvos delegacijos nariai: Sigitas Šlepavičius (Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, delegacijos vadovas), Lina Sabaitienė (Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie tarptautinių organizacijų Vienoje, delegacijos vadovo pavaduotoja), Rugilė Aganauskaitė (Radiacinės saugos centras), Dainius Brandišauskas (Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija), Gintautas Klevinskas (Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė), Juozas Steponėnas (Užsienio reikalų ministerija), Kristina Tumosienė (Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija), Asta Žalnieriūtė (Energetikos ministerija).
Atnaujinimo data: 2026-04-29
Taip pat skaitykite:
TATENA: Branduolinės medžiagos Lietuvoje naudojamos tik taikiais tikslais
VATESI metinis leidinys „Branduolinės energetikos sauga Lietuvoje”
VATESI ieško Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto
Europos branduolinės saugos konferencijos transliacija internetu
Dėl situacijos Ukrainos branduoliniuose objektuose 2026-06-11