Dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo veikloje įgyvendinant Espo konvencijos nuostatas

Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija (Espo konvencija) yra pirmasis daugiašalis susitarimas, pateikiantis detalias tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo taisykles ir jų procedūrinius reikalavimus įvairaus pobūdžio veikloms, kurios gali sukelti neigiamą poveikį už ją vykdančios šalies ribų. Konvenciją pasirašiusios šalys turi pranešti kaimyninėms valstybėms apie poveikį galinčius sukelti projektus, suteikti suinteresuotoms šalims, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir visuomenę, galimybę dalyvauti poveikio aplinkai vertinime, paruošti ataskaitą pagal nustatytus reikalavimus ir ją viešai skelbti.

Galutinį sprendimą dėl projekto įgyvendinimo priima jį vykdanti valstybė, atsižvelgdama į gautas pastabas.

Naujų branduolinės energetikos objektų projektavimas, statyba ir eksploatavimas turi būti vykdomi laikantis visų tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų, o vertinant poveikį kitoms valstybėms – Espo konvencijos nuostatų.

VATESI yra viena Lietuvos institucijų, dalyvaujančių branduolinės energetikos objektų poveikio aplinkai vertinimo veikloje, nagrinėjančių pateiktus su poveikio aplinkai vertinimu susijusius dokumentus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra atsakinga institucija už šios Konvencijos nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje.

Vertinti užsienio šalių branduolinės energetikos objektų projektai

Baltarusijos branduolinė elektrinė Astrave

2009 m. pabaigoje Baltarusija pateikė Astravo aikštelėje (Gardino sritis) planuojamos statyti branduolinės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Branduolinės elektrinės statybai Baltarusijoje parinkta aikštelė nuo Lietuvos sienos nutolusi tik 23 km, o nuo jos sostinės Vilniaus, kurioje gyvena daugiau kaip pusė milijono gyventojų, – tik apie 40 km. VATESI dalyvavo šio objekto poveikio aplinkai vertinimo procese, teikė klausimus ir reikalavo atsakymų.  Baltarusijos iki šiol pateiktuose dokumentuose ir atsakymuose į Lietuvos klausimus trūksta informacijos, susijusios su aikštelės vertinimu pagal TATENA reikalavimus, taip pat informacijos apie branduolinės elektrinės poveikio Lietuvos gyventojams vertinimą normalios eksploatacijos metu bei projektinių ir sunkiųjų avarijų atvejais. Branduolinės elektrinės projekte neįvertintas sunkiojo lėktuvo kritimo atvejis.

2018 m. į Lietuvą kreipėsi Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas su prašymu atsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus, rekomendacijas ir kitas atitinkamas tarptautines gaires pateikti Lietuvos nuomonę klausimais, susijusiais su aikštelės parinkimo kriterijais, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija, upių ir požeminio vandens užteršimu radionuklidais įvykus neprojektinei avarijai ir ar šie klausimai buvo nagrinėti Baltarusijos AE poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. VATESI pateikė išsamius atsakymus remdamasi TATENA dokumentais, Europos radiacinę saugą reguliuojančiųjų institucijų vadovų asociacijos (HERCA) ir Vakarų Europos branduolinę saugą reguliuojančiųjų institucijų atstovų asociacijos (WENRA) metodika, skirta geresniam tarpvalstybiniam koordinavimui taikant apsaugomuosius veiksmus per ankstyvąją branduolinės avarijos fazę, bei Japonijoje įvykusios Fukušimos branduolinės avarijos analizės patirtimi. Dar kartą buvo nurodyta, kad šie klausimai, ypač dėl aikštelės parinkimo, nebuvo nagrinėti tiek Baltarusijos AE poveikio aplinkai dokumentuose, tiek atsakymuose į Lietuvos užduotus klausimus. Taip pat rašte Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui konstatuota, kad 2017 m. Baltarusijoje vykusi TATENA aikštelių parinkimo misija (SEED misija) vyko ne visa apimtimi – ekspertai nevertino, kaip Baltarusija pasirinko ir įvertino branduolinės elektrinės statybos vietą, kaip šios elektrinės veikla paveiks aplinką.

2019 m. vasario 6–7 d. vykęs neeilinis Espo konvencijos šalių susitikimas patvirtino, kad Baltarusija, įgyvendindama atominės elektrinės statybos projektą, pažeidė Espo konvenciją, nes galutinį sprendimą priėmė nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo. Taigi pats svarbiausias Lietuvos keliamas klausimas – dėl netinkamai parinktos ir pagal TATENA saugos standartus neįvertintos branduolinės elektrinės statybos aikštelės –liko neatsakytas.

2020 m. gruodžio 8–11 d. vykęs 8-asis Espo konvencijos susitikimas pakartotinai patvirtino, kad Baltarusija įgyvendindama Baltarusijos AE projektą pažeidė Espo konvenciją ir nepakankamą rekomendacijų įgyvendinimo pažangą. 

Nepaisant to, kad Baltarusija neatliko arba netinkamai atliko Espo konvencijoje numatytas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras,  2021 m. buvo pradėtas Baltarusijos atominės elektrinės 1-ojo energijos bloko pramoninis eksploatavimas, 2023 m. – pradėtas eksploatuoti 2-asis energijos blokas.  

2023 m. gruodžio mėn. vykusiame Espo konvencijos šalių 9-ajame susitikime dar kartą vieningai konstatuota, kad Baltarusija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Espo konvenciją eksploatuodama Baltarusijos atominę elektrinę Astrave, taip pat priimtas sprendimas dėl Baltarusijos nacionalinės teisės neatitikties Espo konvencijai.

Dėl galimo Baltarusijos AE pavojaus Lietuvos teritorijai VATESI specialistai ir toliau kelia šios elektrinės saugos klausimus visuose tarptautiniuose formatuose ir reikalauja stabdyti Baltarusijos AE eksploatavimą, kol nebus išspręstos visos saugos problemos.  
 

Baltijos branduolinė elektrinė

2009 m. pabaigoje Rusija pateikė šalia Lietuvos teritorijos, Kaliningrado srityje, 10–12 km į pietus nuo Lietuvos ir Rusijos sienos, planuojamos statyti Baltijos branduolinės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Juos įvertinusi, Lietuva pateikė klausimus, susijusius su  planuojamos statyti branduolinės elektrinės radiologiniu poveikiu Lietuvos gyventojams, aikštelės parinkimu ir vertinimu, didelio komercinio lėktuvo kritimu, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro transportavimu per Baltijos jūrą, streso testų atlikimu ir TATENA misijomis.

2013 m. Rusija pateikė Lietuvai papildomą su naujos atominės elektrinės projektu susijusią informaciją, taip pat 2010–2017 m. ne kartą teikė atsakymus, tačiau naujos informacijos nepateikė ir šiuo metu yra sustabdžiusi branduolinės elektrinės statybos darbus. 

Suomijos Lovysos branduolinės elektrinės eksploatavimo laiko pratęsimas

2021 m. Lietuva gavo Suomijos  pateiktą Lovysos branduolinės elektrinės eksploatavimo laiko pratęsimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. VATESI teikė savo pastabas ir komentarus, kuriuos Aplinkos ministerija persiuntė Suomijos atsakingai institucijai. Gavusi Suomijos pateiktus atsakymus, VATESI juos įvertino ir, atsižvelgusi į pakankamai didelį atstumą nuo šios branduolinės elektrinės iki Lietuvos Respublikos teritorijos (445 km), didelę Suomijos patirtį plėtojant branduolinę energetiką, atliktus saugos gerinimo darbus bei pažangų valstybinį branduolinės saugos reguliavimą šioje šalyje, pateikė nuomonę Aplinkos ministerijai, jog eksploatuojant Lovysos branduolinę elektrinę ar joje įvykus branduoliniams ar radiologiniams incidentams ar avarijoms reikšmingo poveikio Lietuvos Respublikai nebus.

Lenkijoje planuojamų statyti branduolinių elektrinių projektai

Pirmosios Lenkijoje branduolinės elektrinės projektas

2022 m. Lenkija Lietuvai pateikė planuojamos statyti pirmosios Lenkijos branduolinės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dokumentus. Projekte numatyta, kad branduolinė elektrinė, kurios galia iki 3750 MWe, būtų statoma Chočevo arba Gnevino ir Krokovos savivaldybėse. VATESI įvertino poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumetus ir pateikė klausimus dėl aikštelės parinkimo, lėktuvo sudužimo poveikio vertinimo, išmetamų radionuklidų ribojimo, apšvitos gyventojams vertinimo. Taip pat buvo klausiama,  ar šiai elektrinei bus atlikti streso testai, ar ir kaip bus laikomasi Europos šalių pripažintų šiuolaikinių saugos standartų,  ar bus vadovaujamasi Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) dokumentais. Šiuos klausimus Aplinkos ministerija persiuntė Lenkijos atsakingai institucijai, o 2023 m. gavus Lenkijos atsakymus, VATESI juos įvertino ir pateikė išvadą, kad atsakymai yra priimtini.

Mažos galios modulinių reaktorių projektai

2023 m. pabaigoje VATESI gavo informaciją, kad Vloclaveko (lenk. Włocławek) vietovėje planuojama pastatyti iki 6 verdančio vandens tipo mažos galios modulinių reaktorių BWRX-300 (suminė elektrinė galia iki 2000 MW), Stawy Monowskie gyvenamojoje vietovėje – iki 4 BWRX-300 tipo reaktorių (suminė elektrinė galia iki 1300 MW). VATESI, įvertinusi Lenkijos pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir informaciją bei atsižvelgdama į tai, kad atstumas nuo Vloclaveko miesto ir Stawy Monowskie gyvenamosios vietovės iki Lietuvos Respublikos teritorijos yra daugiau nei 300 km (Lietuvos Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju nustatytas didžiausias avarinio planavimo atstumas), pateikė išvadą, kad Lenkijoje planuojamos ūkinės veiklos nesudarytų neigiamo poveikio Lietuvos aplinkai ir todėl netikslinga Lenkijos prašyti organizuoti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

2024 m. pradžioje VATESI gavo informaciją apie Ostrolenkos (lenk. Ostrolęka) vietovėje  planuojamą ūkinę veiklą Lenkijoje – branduolinės elektrinės, kurią sudarytų iki 4 verdančio vandens tipo mažos galios modulinių reaktorių BWRX-300 (suminė elektrinė galia iki 1300 MW), statybą ir eksploataciją. VATESI, įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo dokumentus pateikė savo pastabas ir pasiūlė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą papildyti:  WENRA dokumentais, kaip bus atsižvelgta į tarptautines rekomendacijas dėl seiminių įvykių vertinimo, didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikio vertinimo, kaip bus vertinamas šalia šios elektrinės aikštelės esančių kitų pramoninių objektų galimas poveikis. Taip pat buvo klausiama, ar šiai elektrinei bus atlikti streso testai, kokio dydžio bus nustatyti avarinės parengties zonos ir atstumai, kokios bus priemonės branduolinės avarijos pasekmių sumažinimui, kaip bus keičiamasi informacija apie branduolinę ar radiologinę avariją ar incidentus su kaimyninėmis valstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.